- įdelnis
- į́delnis sm. (1) Šk, Vlkv, įdelnỹs (3a) Alk (audeklo, kailio) lopas, prisiūtas prie pirštinės delno, kad ilgiau laikytų: Kai vyrai ima dirbti miškuos, tai ir su į́delniais pirštinės nelaiko Bgt. Viršūs geri, tik į́delnius įsidėk Gs. Nespėjau numegzti pirštinių, jau įdelnių̃ reikia Igl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
